- lopikas
- 1 lopìkas, -ė smob. (2) 1. B, MŽ, K kas lopo, taiso drabužius, apavą: Seniau, būdavo, paprašai lopìką, ir sulopia kailinius Užp. Ne, aš ne siuvėjas, aš tik lopìkas Rš. Lopikas (kurpių), kurpius L106. 2. kas prastai siuva: Būta šiaučiaus – tik lopikas Ktk. Kriaučiaus ir nėra, tik lopìkai Ds. 3. kas vaikšto lopytais drabužiais, apiplyšėlis: Ir nesisarmatysi toks lopìkas ant žmones išeit! Sb.
Dictionary of the Lithuanian Language.